- volinčius
- ×voliñčius (hibr.) sm. (2) 1. Vad latakas alui leisti, tulė: Išdvero bačkai skylė, tai ir įtaisiau voliñčių Vb. 2. Pnd latakas sulai tekinti: Eisiu sulos leist, bet voliñčiaus nerandu Sb.
Dictionary of the Lithuanian Language.
volinčius
Look at other dictionaries:
volintis — ×volintis sm. žr. volinčius 1: Volintis įkištas į volę J … Dictionary of the Lithuanian Language
